„CyberLearn“ – kai kibernetinis saugumas tampa įpročiu

„Mokytis niekada nevėlu“ – populiari motyvacinė frazė, primenanti, kad amžius ar patirtis netrukdo įgyti naujų žinių ir įgūdžių. Kartais mokymuisi reikia motyvacijos, o kartais tai tampa būtinybe.

Šiandien gyvename laikotarpiu, kai kibernetinės grėsmės mūsų tyko kasdien. Iš pažiūros nekaltas QR kodas, programinės įrangos atnaujinimo priminimas, netikras vadovo (CEO) nurodymas buhalterijai ar „netikėta sėkmė“ – laimėtas naujausias iPhone – skubėjimo, nuovargio ir emocijų fone slepia rimtus pavojus organizacijoms.

„Kasdien susiduriame su situacijomis, kai darbuotojo sprendimai lemia įmonės saugumą. Net maža klaida gali turėti didelių pasekmių“.

Mokymai yra, bet ar jie veikia?

Vis daugiau organizacijų supranta kibernetinių grėsmių tikimybę ir galimą žalą, todėl ieško būdų, kaip suteikti tinkamų žinių savo darbuotojams. Tikslas dažnai paprastas – „priversti darbuotojus išmokti“.

Darbuotojai dalyvauja mokymuose, konferencijose, sprendžia testus, renka sertifikatus. Tačiau, remiantis Hermann Ebbinghaus užmaršumo kreive, žmonės pamiršta:

• apie 50 % naujos informacijos per pirmą valandą,
• iki 70 % per 24 valandas, jeigu informacija nėra kartojama ar stiprinama.

Dėl to dažnai susidaro iliuzija, kad organizacijoje dirba atsparūs kibernetinėms grėsmėms darbuotojai, nors realybėje ši misija tampa beveik neįmanoma.

Varnelė audite, tačiau rizika išlieka

Formaliai organizacijos gali turėti „varnelę“ audituose, patvirtinančią, kad darbuotojai yra gavę kibernetinio saugumo mokymus. Tačiau reali rizika išlieka aukšta – dažnai tikimasi, kad atėjus laikui darbuotojas prisimins ir nepasimaus ant kibernetinio kabliuko.

„Nuolatinis žinių kartojimas tradiciniais būdais dažnai neveikia: darbuotojams tai tampa monotoniška, kelia dirglumą, atsiranda noras kuo greičiau „užsidėti varnelę“ net nesigilinant į turinį“, – aiškina Romanas Juška.

Ir ratas užsidaro – rizika lieka, o saugumas tampa tikėjimo, o ne realaus pasirengimo klausimu.

Ar egzistuoja veiksmingas sprendimas?

Baltneta pasirašė partnerystės sutartį su kibernetinio saugumo sąmoningumo („Security Awareness“) sprendimo gamintoju, kuris į produkto kūrimą įtraukė psichologus.

Šis požiūris iš esmės keičia mokymų sampratą:

• kibernetinis saugumas nėra darbuotojo pavertimas atsparumo specialistu,
• pagrindinis tikslas – keisti darbuotojo elgseną ir įpročius.

Svarbu suprasti, kad mes nespėjame nuolat atnaujinti žinių pagal visas naujas grėsmes, neturime tam nei laiko, nei naujausio turinio. Tačiau galime pakeisti požiūrį ir nuolat palaikyti aukštą darbuotojų budrumo lygį.

„CyberLearn“ – mikro mokymai, kurie veikia

2025 metų pabaigoje Baltnetos produktų krepšelis pasipildė kibernetinio saugumo mikro mokymų platforma „CyberLearn“.

„CyberLearn“ tikslas:

• reguliariai priminti apie kibernetines grėsmes,
• sužinotii kaip jas atpažinti,
• formuoti teisingus veiksmus realiose situacijose.

Vos 5 minutės darbuotojo laiko per mėnesį, nuolat atnaujinamos žinios ir praktiniai scenarijai (pvz., phishing atakų simuliacijos) leidžia:

• stebėti darbuotojų pažangą,
• identifikuoti silpnąsias vietas,
• suteikti tikslinę pagalbą konkrečiomis temomis.

Įpročių pokytis – nuo pirmos dienos

Praktika rodo, kad darbuotojų elgsena keičiasi iš karto, kai jie sužino, jog:

• mokymų tikslais gaus el. laiškų simuliacijas,
• jų reakcija yra stebima,
• tikimasi, kad jie gebės atpažinti netikrus laiškus.

Darbuotojai tarsi „užsiprogramuoja“ ir kiekvieną įtartiną laišką vertinti atsakingai. Todėl gavus tikrą piktavališką laišką, tikimybė, kad jis bus patikrintas ir įvertintas kritiškai, ženkliai išauga.

Ne varnelė, o reali nauda verslui

„CyberLearn“ pozicionuojamas ne kaip formalus mokymas „dėl audito“, o kaip akivaizdi ir pamatuojama nauda organizacijos saugumui.

Sprendimo privalumai:

• nereikalauja IT skyriaus įsitraukimo,
• nėra perkrautas nereikalingu funkcionalumu,
• orientuotas tik į vieną tikslą – darbuotojų įpročių keitimą,
• ko gero, geriausia kaina rinkoje.

„CyberLearn tikslas – kad kiekvienas darbuotojas taptų pirmąja gynybos linija, o ne tik formalios atitikties dalimi. Tikroji vertė – įpročių pokytis, o ne vienkartiniai mokymai“, – pabrėžia Romanas Juška.