Kontaktai

Jei debesų kompiuterija būtų valstybė

2015.04.24

Jei debesų kompiuterija būtų valstybė, pagal elektros energijos suvartojimą užimtų šeštą vietą pasaulyje. Bent jau taip skaičiuoja organizacijos Greenpeace analitikai. Jų teigimu, debesų kompiuterijos sektorius per metus sunaudoja 684 mlrd. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos. Už šį sektorių didesnius poreikius turi tik Rusija, Indija, Japonija, JAV ir Kinija.

Šiek tiek mažesnius skaičius siūlo The Times tyrimas. Leidinys 2012 metais paprašė rinkos ekspertų suskaičiuoti, kiek elektros energijos sunaudoja debesų kompiuterija visame pasaulyje. Jų atsakymas – 30 mlrd. kWh arba tiek, kiek gali pagaminti 30 atominių elektrinių. Tiesa, šiandien skaičiai greičiausiai yra šiek tiek didesni, nes interneto naudotojų skaičius, o kartu ir jiems reikalingos aptarnauti infrastruktūros apimtys sparčiai auga.

Kodėl toks didelis skirtumas tarp šių dviejų tyrimų niekas nepaaiškino, bet abiem atvejais skaičiai milžiniški. Toje pačioje Greanpeace ataskaitoje teigiama, kad su IT susijusių paslaugų sektoriai (čia papuola ir debesų kompiuterija) sukuria apie 2 % visos anglies dvideginio emisijos.

Bet situacija nėra tokia bloga. Didieji rinkos dalyviai, kurie ir sunaudoja didžiausią elektros energijos kiekį, problemą pripažįsta ir deda visas pastangas, kad jų serveriai būtų kuo efektyvesni, o reikalinga elektros energija – gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Pavyzdžiui, Facebook savo naująjį duomenų centrą Ajovoje (JAV) aprūpina išskirtinai tik iš vėjo jėgainių pagaminta elektros energija.

Nuo socialinio tinklo neatsilieka ir Apple. Bendrovės debesis iCloud taip pat yra žalias. Tam užtikrinti Apple net pastatė nuosavą milžinišką saulės energijos jėgainę, užimančią 400 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Už atsinaujinančius energijos išteklius pasisakė ir Google, Microsoft bei Amazon.

Taip pat duomenų centrų savininkai dėmesį skiria paieškoms ne tik iš kur gauti elektros energijos, bet ir kaip pasiekti, jog jų centrai jos naudotų kuo mažiau. Ne paslaptis, kad itin daug energijos sunaudojama vėsinti tūkstančius duomenų centrų tarnybinių stočių. Todėl centrai dygsta ten, kur gana šalta. Pavyzdžiui, Facebook savo duomenų centrą atidarė Švedijos Šiaurėje. Kiti renkasi Šveicarijos kalnus su jų visada vėsiais gėlo kalnų vandens rezervuarais.