Klientų aptarnavimas: 8 700 800 88

2011.04.08

Rekordinį maišą pučia ES lėšos

2011.04.08, Verslo Žinios

Šiemet iš valstybės ir ES paramos lėšų numatomos rekordinės investicijos į IT - 22% didesnės nei 2010 m. IT įmonės sako, jog planuojamą investicijų prieaugį lemia tik ES paramos lėšos, tad poveikis sektoriui priklausys nuo to, kada šie pinigai realiai pasieks rinką.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) duomenimis, šiemet valstybės investicijos į IT turėtų

sudaryti 253,9 mln. Lt, iš jų 178,1 mln. Lt yra ES parama. Arminas Rakauskas, IVPK Planavimo ir stebėsenos skyriaus vedėjas, sako, jog tai didžiausios valstybės investicijos į IT per pastaruosius keletą metų. Pvz., 2010 m. valstybės investicijos į IT siekė 208 mln. Lt, iš kurių 135 mln. Lt sudarė ES lėšos.

Didžioji dalis lėšų - 60% šiemet numatoma skirti informacinių sistemų kūrimui ir plėtrai - 7 procentiniais punktais mažiau nei pernai. Ilgalaikio turto investicijų projektams skirtų asignavimų dalis išliks ta pati kaip 2010 m. - 24%. Tuo tarpu IT saugai skirtų asignavimų dalis didėja nuo 7% (2010 m.) iki 12%.

Ponas Rakauskas aiškina, jog iš pažiūros rekordines 2011 m. investicijas į IT lemia išaugęs ES struktūrinių

fondų finansavimas.

Iš ES struktūrinių fondų lėšų daugiausia lėšų projektų vykdytojams bus išmokėta pagal tokias priemones, kaip "Plačiajuosčiai elektroninių ryšių tinklai" (Kaimiškųjų vietovių plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra", 54 mln. Lt), "Elektroninės valdžios paslaugos" (42 mln. Lt) ir "Intelektualios valdymo sistemos" (28 mln. Lt). Iš viso įgyvendinama 16 priemonių.

Džiaugtis neskuba

Andrius Plečkaitis, asociacijos „Infobalt" inovacijų vadovas, sako jog planuojamas investicijų šuolis susijęs

su tuo, kad 2007-2013 m. struktūrinės paramos projektai pradėjo įsibėgėti tik pernai, o šiemet jau pajudėjo

visu tempu.

"IT įmonės, be abejo, tai pajus - šiemet jos jau dirbs visu pajėgumu. Kita vertus, ES paramos cikliškumas sukuria tam tikrą riziką, taigi įmonės turėtų investuoti ir į kitas veiklas, kurios nėra susijusios su ES paramos panaudojimu bei viešuoju sektoriumi, tam kad subalansuotų tą cikliškumą", - sako jis.

Henrikas Genutis, UAB „ATEA Baltic" vykdomasis direktorius, šypsosi, jog šiemet į IT investuosime daugiausia ES paramą, atimk ją, ir valstybės investicijų į IT beveik neliks.

"Bet koks investicijų padidėjimas rinką veikia teigiamai, jeigu jos ją realiai pasiekia. Dar prisimename 2009-uosius, kai keletas investicinių projektų buvo išvis nutraukta, nes biudžetas nesurinko pajamų", - sako jis.

Dalius Butkus, UAB „Blue Bridge" pardavimo ir rinkodaros vadovas, antrina, jog viskas priklausys nuo to, kaip efektyviai dirbs institucijos įsisavinant ES lėšas, kada bus realūs konkursai ir kontraktai. "Štai pernai didžioji dalis ES programų neįsisuko, nors ir buvo tikėtasi, kad pagrindinės investicijos į IT 2010 m. ateis būtent iš ES lėšų", - kalba jis. Visgi šiemet įmonė iš valstybinio sektoriaus yra suplanavusi gauti daugiau pajamų.

Mindaugas Pranskevičius, UAB "Baltnetos komunikacijos" vadovas, dėsto, jog svarbu, kad valstybės investicijos į IT būtų panaudotos pagal paskirtį ir išmoningai. "Valstybės institucijoms vertėtų apsvarstyti galimybę ne pačioms investuoti į techninę įrangą, materialųjį turtą, o kiek įmanoma daugiau IT paslaugų pirkti iš trečiųjų šalių konkursų būdu. Tą jau anksčiau suprato ir Suomijos vyriausybė, didelę dalį paslaugų perkanti iš trečiųjų šalių ir taip perleidžianti joms atsakomybę už sistemų saugumą ir tinkamumą naudoti. Šį žingsnį Suomija žengė 2000 m. Šio projekto dėka vien 2008 m. Suomijos valstybinio sektoriaus išlaidos techninei įrangai sumažėjo 35%, o IT priežiūrai - 45%", - siūlo jis.