Klientų aptarnavimas: 8 700 800 88

2011.07.28

Lietuviškas verslas stumiamas į nelygią kovą su emigracija ir užsienio investuotojais?

Augantys emigracijos mastai ir užsienio kompanijų siekiai išnaudoti kvalifikuotą darbo rinką stumia Lietuvos verslą į nepatogią padėtį, kuomet investicijos į darbuotojus atsisuka prieš pačias įmones - kvalifikuoti darbuotojai tampa masalu užsienio investuotojams. Vis populiaresnės darbuotojų motyvavimo schemos, kurios apima ne tik finansinį atlygį.

Lietuvą palieka vis daugiau žmonių, tarp kurių ir daugybė kvalifikuotų darbuotojų. Neseniai vykusio Lietuvos gyventojų surašymo preliminarūs duomenys, atskleidžia, jog Lietuvoje beliko 3,054 mln. nuolatinių gyventojų.

Ieva Kriaučiūnienė, UAB „Baltnetos komunikacijos" personalo ir bendrų reikalų direktorė nesistebi, jog Lietuvą paliko daugybė žmonių - sunkmečiu didelė dauguma Lietuvos įmonių koncentravosi į kaštų mažinimą. Tačiau ryškėja dar viena jau įsisenėjusios emigracijos pasekmių - gerai apmokamus darbus ir galimybes tobulėti turintieji renkasi emigraciją. Mat jie seka paskui savo antrąsias puses ar šeimas, išvykusias anksčiau.

„Žmogus, nors ir turintis puikų, gerai apmokamą darbą, Lietuvoje lieka vienas, jei jo giminės ir draugai jau emigravo. Visi esame socialinės būtybės ir mus su tam tikra geografine vietove labai riša asmeniniai santykiai su žmonėmis. Kai lieki vienas - ir gera darbo vieta negarantuoja, kad svečia šalis nesuvilios emigruoti", - teigia I. Kriaučiūnienė.

Nuvilioja nevertingam darbui

Kitas iššūkis lietuviškoms bendrovėms yra užsienio investuotojai. Per 2009 - 2011 metus į Lietuvą koją įkėlė trys pasauliniai milžinai: „Barclays" bankas, „IBM", „Western Union", - kartu šios bendrovės sukūrė daugiau nei 1000 naujų darbo vietų, didelė dalis jų - IT specialistai. Savo verslo procesus iškėlusios šios bendrovės renkasi geriausius darbuotojus, tačiau pridėtinės vertės šalyje nekuria, tik darbo vietas. Taip Lietuvos IT bendrovės neteko daugybės specialistų.

„Lietuvos aukštųjų technologijų kūrėjai ir paslaugų teikėjai atsidūrė tarsi tarp dviejų ugnių - emigracijos ir užsienio investuotojų. Bendrovės turi nepamiršti, kad jų tikslas ne vien pelnas, jos yra priklausomos nuo personalo ir jam išlaikyti reikia skirti vis daugiau lėšų ir pastangų. Daugelis bendrovių vargiai įvertina, kiek kainuoja vienas išėjęs darbuotojas ir vienas naujas darbuotojas, juk žinia, kad naujas darbuotas dirbs ne taip produktyviai vien dėl patirties naujoje darbovietėje stokos", - apgailestauja I. Kriaučiūnienė.

Be atlyginimų, Lietuvos bendrovių sąnaudų eilutes augina darbuotojų apmokymai ir išlaikymas. Kiekviena įmonė siekia būti konkurencinga, ir rengia profesionalius darbuotojus. Tarptautinius sertifikatus įgiję darbuotojai staiga ima kotiruotis darbo rinkoje ir tampa puikiu masalu ne tik užsienio investuotojams, bet ir toje pačioje srityje dirbančioms ir tarpusavyje konkuruojančioms įmonėms.

Šeima - darbe

„Esant dabarinei padėčiai, kad darbuotojai liktų įmonėje, būtina organizacijoje suburti itin draugišką kolektyvą. Tam tenka investuoti į atidesnę darbuotojų atranką, reikia, kad žmogus ne tik gerai darbus atliktų, bet ir pritaptų kolektyve, ieškome ne tik gero specialisto, bet ir „Baltnetos komunikacijų" „šeimos" nario, turinčio tam tikrą organizacijos kultūrą atitinkančią vertybių sistemą, - aiškina „Baltnetos komunikacijų" specialistė. - Kitas itin svarbus dalykas yra investicijos į darbuotojų įtraukimą - tam padeda tiek bendri renginiai, tiek sveikinimai tam tikromis progomis, tiek efektyvi vidinė komunikacija. Dar svarbiau - suteikti kompetencijos kėlimo galimybes ir karjeros perspektyvas. Aišku, privaloma ir finansiškai garantuoti darbuotojui palankias sąlygas, tačiau ne paslaptis, kad atlyginimo pakėlimas žmogų motyvuoja vos 3 savaites."

Anot jos, tik atradus balansą tarp visų konkretų žmogų motyvuojančių priemonių, darbdavys turi galimybę būti garantuotas jog darbuotojas nesižvalgys kitų pasiūlymų nei Lietuvos, nei užsienio rinkose. Rekomenduotina į svarbių įmonei sprendimų priėmimą įtraukti, net tik vadovaujančius žmones. Sprendimai, kurių priėmime dalyvauja ir darbuotojai, vėliau būna daug mieliau vykdomi.

„Stengiamės kurti tokią įmonę, kurioje darbuotojus sieja ne tik formalūs santykiai, kad žmonės jaustųsi savoje socialinėje aplinkoje. Tai ne tik leidžia kartu tobulėti, lipti karjeros laiptais, galiausiai tai ir sulaiko nuo emigracijos ir skatina likti Lietuvoje", - pažymi „Baltnetos komunikacijų" atstovė.

Per 2010 - 2011 metus „Baltnetos komunikacijos" dėl emigracijos neteko 4 darbuotojų, nors kitoms Lietuvos įmonėms išlaikyti darbuotojus sekasi ir prasčiau. Šiuo metu „Baltnetos komunikacijose" dirba 120 žmonių.

Komentaras:

Valerija Buzėnienė, UAB „Simplika" direktorė

Šiuo metu darbo rinka vėl yra labai aktyvi - visų sektorių įmonės pradėjo samdyti, o kandidatai turi nemažai darbo pasiūlymų. Visi procesai vyksta labai greitai, rinkoje yra didelis sujudimas, atitinkamai, kyla ir atlyginimai - panašu, kad specialistų atlyginimai ūgtelėjo nuo žemumų jau daugiau nei 10 proc.

Išskiriant atskiras sritis, informacinių technologijų (IT) sektorius, aišku, yra vienas iš aktyviausių, čia darbuotojų judėjimas prasidėjo anksčiau, kuomet į Lietuvą atėjo naujų įmonių ir pradėti nauji projektai. IT žmonės yra apkrauti ir rinkoje labai paklausūs, juolab, kad rinka apima ne tik vidaus didžiąsias ir mažesnes įmones, bet ir tas įmones, kurios veikia užsienio šalyse. Tad aišku, kad IT specialistai yra graibstomi, tai sritis, kurioje atlyginimų lūkesčiai kilo visus pastaruosius 24 mėnesius, atlyginimai yra nubėgę toliau, nei bendras rinkos vidurkis.

Lietuvoje darbuotojų atlyginimų lūkesčiai, lyginant su Latvija ar Estija, yra mažesni, tačiau didžiausias sunkumas yra tai, kad netekome daugiausia žmonių. Ką pastebime pastaraisiais metais, kad emigruoja ne ta kategorija, apie kurią buvo įprasta kalbėti, pvz., darbininkai, statybininkai, aptarnaujantis personalas, ar kiti, tačiau emigruoja labai aukštos kvalifikacijos specialistai: ir gamybos, ir marketingo, ir ypač IT. Darbuotojai potencialų darbdavį renkasi pagal tai, kiek skiriasi reikalavimai, kuriuos reikia atitikti, ir kiek skiriasi gaunamos grąžos paketas. Lietuvoje ir užsienyje reikalavimai dažnai būna identiški - technologijas išmanyti reikia, projektų valdymo patirties reikia pakankamai didelės, anglų kalba turi būti tobula, tačiau sąlygos visgi skiriasi. Tą žmonės įvertina ir išvažiuoja, ir nebūtinai į tolimąsias šalis, netgi regioniniu mastu žmonės juda labai lengvai.

Didelės darbuotojų rotacijos pasekmės kiekvienai įmonei priklauso nuo specifikos. Jei personalo politika apgalvota, tai ir žala gali būti tinkamai suvaldyta. Nuolat turi būti rengiamas potencialus rezervas, kuris iškart galėtų įžengti į laisvą poziciją. Todėl sveikintina įmonių iniciatyva investuoti į savo žmones.

Didžiausia grėsmė įmonėms yra ta, kad dabar sunku rinkoje atrasti tinkamą darbuotoją, ypač, jei riboja biudžetas, arba įmonė nėra pati didžiausia ar patraukliausia darbuotojams. Nuo žmonių išėjimo rizikos niekada neapsisaugosi, anksčiau ar vėliau bet kuris darbuotojas vis tiek išlėks, tačiau investicijos į žmogų paprastai reiškia ir didesnį darbuotojų lojalumą, jei jie vertina tas investicijas.

Nėra receptų, kaip atstatyti gyventojų skaičių iki 3,5 mln., tačiau manau, kad darbo rinkoje procesai Lietuvoje natūraliai grįš į savas vagas, ir gerėjant sąlygom žmonėms vėl pasidarys čia įdomiau, jie ras daugiau perspektyvų. Kuo daugiau darbo vietų čia bus sukurta, tuo didesnė tikimybė, kad aukštos kvalifikacijos specialistai liks čia, nes prieraišumas savo tautai vis tiek yra.

Darbo rinka visuomet yra kaip švytuoklė - iki šiol ji buvo palankesnė darbdavių pusei, kuomet jie galėjo sėkmingai taupyti darbuotojų sąskaita, ar atleisti nereikalingus darbuotojus. Dabar padėtis atsigręš į priešingą pusę, verslas turės prisitaikyti prie dirbančiųjų reikalavimų ir siūlyti daugiau.