Klientų aptarnavimas: 8 700 800 88

2011.12.02

Ar gali vėl sprogęs IT „burbulas“ sprogti?

IQ

2011 m. gruodis 12 (21)

Mindaugas Pranskevičius, UAB „Baltnetos komunikacijos“ generalinis direktorius

Ar gali 2000 m. sprogęs IT „burbulas“ vėl sprogti?

Informacinių technologijų (IT) įmonėms brėžiamos šviesiausios perspektyvos, o investuotojai tiki gera uždarbio galimybe – tą rodo sektoriuje vykstantys sandoriai. Tačiau kyla abejonių, ar tikrai finansų rinka tinkamai įvertina interneto bendrovių potencialą, mat įmonės perkamos tokiomis kainomis, kurių negalima pateisinti esamais veiklos rezultatais.

2000 m. finansų rinkos patyrė vieną didžiausių nuosmukių, kuris kada nors yra palietęs IT sektorių. Nors investuotojai gana taikliai įžvelgė faktą, kad internetas užkariauja pasaulį (interneto vartotojų skaičius nuo tuometinių 360 mln. išaugo iki 2 mlrd.), tačiau jie prastai įvertinto finansines įmonių perspektyvas – daugumos įmonių pajamos buvo itin mažos, dalis jų niekada neuždirbo pelno.

Regis, praūžusi vadinama „dotcom“ krizė turėjo šio to išmokyti, tačiau šiandien kyla klausimų, ar vėl nesikartoja ta pati istorija. Šią mintį perša paskutiniai sandoriai IT kompanijų akcijomis.

Kas kiek vertas?

Didieji socialiniai tinklai „Facebook“ ir „Twitter“ paskutiniais sandoriais „užbiržinėje“ rinkoje įvertinti atitinkamai 78 ir 8 mlrd. JAV dolerių (USD). Ne per seniausiai įvairių sričių profesionalams skirtas socialinis tinklas „LinkedIn“ surengė viešąjį pirminį akcijų siūlymą (angl. IPO), kurio metu įvertintas 3 mlrd. USD. Tepraėjus keliems mėnesiams „LinkedIn“ akcijos pabrango tris kartus ir kompanijos vertė siekė beveik 10 mlrd. USD.

Kompanijų kainos nieko nesako tol, kol nesigilinama į jų veiklos rezultatus. Kiekviena investicija turi atsipirkti, o investicijos atsiperka tuomet, kai įmonės už sumokėtą akcijų kainą uždirba atitinkamą grąžą.

„LinkedIn“ vertinama 500 kartų daugiau nei jos uždirbtas pastarųjų metų pelnas, kai, palyginimui, „Microsoft“ vertinama 9 pelnais, o „Google“ – 18 pelnų. Ką tai reikštų? „LinkedIn“, kad priartėtų prie vidurkių, tektų 10 metų nesustojant bent po 50% kasmet didinti pelną. Tačiau „LinkedIn“ per pastaruosius metus pelną padidino tik 5%, nors apyvarta padvigubėjo.

„Facebook“ dar net nesurengus IPO jau vertinama 120 kartų daugiau nei metų pelnas, kas vėlgi reikštų, kad kitus 10 metų pelną didinti reikėtų bent po 30% kasmet. „Zynga“, vos pernai tapusi pelninga, jau tapo vertingiausia (15 mlrd. USD) JAV žaidimų kūrėja.

Vienas įspūdingiausių paskutinių sandorių, kuomet „Microsoft“ už 8,5 mlrd. USD nupirko internetinių pokalbių kompaniją „Skype“, byloja, kad veiklos rezultatams nepasikeitus, „Skype“ sumokėtą kainą „atidirbtų“ po 400 metų, mat pelno įmonė beveik negauna. Galbūt „Microsoft“ turi planą, kaip kompanijos „apsukas“ padidinti keliasdešimt kartų?

Apstu įmonių, kurios realaus turto beveik neturi, apčiuopiamo pelno neuždirba, bet vis tiek kainuoja daugiau nei po milijardą JAV dolerių. Tarp tokių yra Rusijos paieškos variklis „Yandex“ (vertė siekia 8 mlrd. USD, arba 56 pelnus), Kinijos paslaugų kompanija „SINA Corporation“ (4,5 mlrd. USD vertė, 111 pelnų), internetinis radijas „Pandora“ (2 mlrd. USD vertė, įmonė nuostolinga) ir kitos.

O kur dar tūkstančiai mažesnių įmonių, kurios tik pradeda veiklą? Jų kainos atrodo netgi dar didesnės, ypač tų įmonių, kurios vienaip ar kitaip susijusios su Kinija. Dauguma vos veiklą Kinijoje pradedančių internetinių kompanijų iškart investuotojų įvertinamos 15-20 mln. USD.

Istorija kartojasi

Panašu, lyg istorija vėl ketina pasikartoti ir galime sulaukti dar vieno „dotcom“ burbulo sprogimo. Tiesa, šiandieninė padėtis nemažai skiriasi nuo 2000 m. Pirmiausia, dabar interneto vartotojų gerokai daugiau, interneto linijos gerokai spartesnės. 2000 m. veiklą pradedančios įmonės turėjo didelių ambicijų, tačiau itin mažas pajamas. Šiuo metu internetinės žvaigždės bent jau sugeba pačios išlaikyti savo veiklą.

Dar nėra ženklų, kad „dotcom“ manija būtų masinė. 2000 m. internetinės kompanijos platindavo akcijas rinkoje, o naivūs investuotojai, neretai kavinių padavėjos ar taksistai, akcijų kainas pakeldavo iki beprotiškų aukštumų. Šiuo metu tebuvo vos keli didesni internetinių kompanijų IPO. Tiesa, tai gali greitai pasikeisti. „Burbulas“, jei toks ir bus, formuojasi privataus kapitalo rinkose – tarp stambių investuotojų – „angelų“. Kostiumuoti fondų valdytojai yra labiau patyrę investuotojai už taksistus, tačiau vargu ar daug jų nusimano apie technologijas. Jų tikslas – įmones dar brangiau parduoti publikai.

Kuomet šis „burbulas“ pasieks viešas akcijų rinkas, kainos jau gali skelbti didelį pavojų. 2000 m. krizė apėmė tik JAV, dabar „burbulas“ formuojasi viso pasaulio mastu.

Taip, „Facebook“ gali tapti kitu „Google“, o „LinkedIn“ galbūt ir uždirbs didelius pelnus. Tačiau jei įmonėms žengiant į rinkas jų akcijos bus platinamos „išpūstomis“ kainomis, nukentėti gali visi.

Finansų rinkų iracionalumas ir inercija retai užleidžia kelią racionaliam skepticizmui. Spauda įprastai įspėja apie besiformuojančius burbulus – taip buvo ir prieš JAV būsto paskolų krizę, ir prieš „dotcom“ burbulo sprogimą, tačiau jie vis tiek sprogsta. Apie burbulą IT sektoriuje įspėjama jam dar net nepasiekus akcijų rinkų.

Taigi investuotojai, besirinkdami investicijas, turėtų smarkiai pasisaugoti – neverta investuoti vien tikintis, kad kažkas už akcijas vėliau sumokės dar didesnę kainą, nei mokėjo jie.