Klientų aptarnavimas: 8 700 800 88

2011.03.16

Lošimų organizatoriams palankus teismo sprendimas įteisina interneto cenzūrą

Kovo 10 dieną priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas formuoja naują precedentą, atveriantį kelią interneto ribojimui Lietuvoje. Internetinio ryšio teikėjams nurodyta blokuoti prieigą prie nelicencijuotas lošimų paslaugas teikiančių internetinių svetainių, nepaaiškinus, kaip tą padaryti ir kieno lėšomis. Greičiausiai nutartis toliau bus skundžiama.

Dabar interneto ryšio paslaugų teikėjų, kaip trečiųjų šalių, reikalaujama atsakomybės už jiems nepriklausantį informacinį turinį ir ne jų teikiamas paslaugas. Mat Lietuvos lošimų organizatorių reikalavimą užblokuoti kelias Lietuvos įstatymus pažeidžiančias interneto svetaines Vilniaus apygardos teismas patenkino, įpareigodamas tą padaryti interneto tiekėjus.

Tikėtina, kad ginčas gali pasiekti ir Konstitucinį teismą, kadangi formuojamas precedentas interneto ryšio teikėjams meta atsakomybę už visą internete prieinamą turinį, kuris draudžiamas Lietuvos įstatymais.

„Bandymas interneto tiekėjams primesti atsakomybę už interneto turinį yra ne kas kita, kaip bandymas įvesti cenzūrą. Interneto tiekėjai, vertinant teismo sprendimą, tampa atsakingi už viso teisėto ir neteisėto turinio prieinamumą internete. Tokiu atveju reiktų blokuoti ne tik kelias interneto svetaines, bet didžiąją dalį interneto, kadangi netrukus panašūs reikalavimai pasipils iš kitų suinteresuotųjų. Čia jau net nekalbama apie techninį įgyvendinimą, kuriam tektų pasitelkti itin brangias, galbūt Kinijos ištobulintas ugniasienes, nors ir jas kinai lengvai apeina", - aiškina M. Pranskevičius.

Teismas nenurodė, nei kokiu būdu sprendimą įgyvendinti, nei kokiu pagrindu interneto ryšio tiekėjai turės skirti šešiaženkles sumas šiam teismo sprendimui įgyvendinti. Lietuvoje veikia daugiau kaip 100 interneto ryšio tiekėjų.

Interneto paslaugų tiekėjai į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi dėl išaiškinimo, kaip uždrausti visas galimas prieigas prie Lietuvoje licencijų neturinčių lažybas internetu organizuojančių svetainių: bwin.com, unibet.com, triobet.com, sportingbet.com, bet365.com. Tačiau teismas tiesiog atmetė interneto tiekėjų prašymus.

„Reikalauti atsakomybės iš interneto tiekėjų už jų tinklais siunčiamą turinį yra tas pats, kas iš kelių direkcijos reikalauti atsakomybės už jų keliais vežamą kontrabandą. Interneto tiekėjai neturi galimybių efektyviai užblokuoti prieigos prie internete organizuojamų lažybų. Greičiausiai teismo nutartis bus vėl skundžiama", - sako M. Pranskevičius.

„Informacijos saugumo agentūros" specialistai jau yra išaiškinę, jog vienas iš interneto turinio ribojimo būdų yra tinklalapių vardų sričių nukreipimas į vietinį kompiuterio IP adresą interneto paslaugų tiekėjų DNS tarnybinių sričių pagalba. Kitaip sakant, maršrutizatoriuose taisyklėmis drausti lažybas internetu organizuojančias svetaines pagal tinklalapių vardų sritis.

„Tokius draudimus interneto vartotojai, norintys patekti į draudžiamus tinklapius, apeitų per kelias minutes, o interneto tiekėjams vis tiek liktų atsakomybė už jų veiksmus internete. Teismas turėtų į tai atsižvelgti ir pripažinti, kad ne interneto tiekėjams kyla prievolė sergėti, kad visi internete laikytųsi įstatymų. Be to, mums tektų imti sekti domenų savininkus, jei tarkim, šiuo metu http://www.triobet.com/ domeną turinti bendrovė jį parduotų, mes neteisėtai blokuotume visai kitą veiklą vykdančią bendrovę.", - Teigia M. Pranskevičius.

Nepriklausomo teisininko komentaras:

Paulius Galubickas, Advokatų kontoros SORAINEN teisininkas:

Būtina nepamiršti konteksto, dėl kurio kilo ginčas tarp Lietuvos lošimų organizatorių ir interneto ryšio tiekėjų - pagrindinis ginčas čia vyksta tarp užsienio lošimų internete organizatorių ir Lietuvos lažybų bendrovių, o tarpininkų, arba interneto ryšio tiekėjų, vaidmuo nėra iki galo aiškus, kol neišspręstas pagrindinis ginčas.

Lažybas organizuojančios Lietuvos įmonės remiasi įstatymu, draudžiančiu organizuoti šalyje nelicencijuotus lošimus. ES Teisingumo teismas Portugalijos atveju yra pasisakęs, kad ES teisė nedraudžia taikyti tokius apribojimus dėl azartinių lošimų organizavimo internete. Toks teisės teikti lošimų paslaugas ES lygiu ribojimas konkrečioje ES valstybėje narėje gali būti pateisinamas kovos su sukčiavimu ar nusikalstamumu tikslais. Kaip bus Lietuvos atveju, dar reikia palaukti teismo galutinio žodžio pagrindiniame ginče.

Tačiau Lietuvos įstatymų leidėjai paliko spragų teisės aktuose - nėra numatyta, kaip tokį draudimą internete galima įgyvendinti ir koks vaidmuo tenka tarpininkams, t. y. interneto tiekėjams. Dabar teismas tarsi turi užpildyti įstatymų spragas, kol nėra išspręstas pagrindinis ginčas, ir nurodyti, kaip apriboti internete Lietuvoje nelicencijuotas paslaugas. Įvairios instancijos teismai įstatymų spragas gali interpretuoti skirtingai, kadangi teisinio aiškumo nėra.

Dėl to Interneto ryšio tiekėjų nepasitenkinimas suprantamas, kadangi tokie ribojimai kainuoja papildomus kaštus verslui ir jie nėra atsakingi už internete pateikiamą turinį. Tačiau jie neturi absoliutaus teisinio imuniteto, kuris visiškai nuimtų atsakomybę už trečių šalių pažeidimus, atliekamus naudojantis jų infrastruktūra.

Kita vertus, jei teismas įpareigotų interneto tiekėjus blokuoti prieigą prie tam tikro informacinio turinio, tiekėjai savo ruožtu galėtų prašyti, kad ieškovas, šiuo atveju lošimų organizatorius, užtikrintų galimų nuostolių atlyginimą.

Manau, kad šis ginčas gali pasiekti ir Konstitucinį teismą - interneto tiekėjai gali paprašyti teismo išaiškinti, ar jų veiklos toks varžymas suderinamas su Konstitucijoje įtvirtintomis nuostatomis, tokiomis kaip „Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas", ūkinės veiklos laisve ar cenzūros draudimas.