Klientų aptarnavimas: 8 700 800 88

2011.03.21

Kai vartotojai tampa IT įkaitais

2011.03.21, Verslo žinios

Geriausios informacinės sistemos yra tokios, kurios veikia nepastebimai. Kai apie jas pradedama kalbėti,

dažniausiai tai reiškia, kad jos pradėjo veikti ne taip, kaip norėtųsi.

Praėjusią savaitę nutiko net du tokie atvejai - pradėjus išankstinę prekybą bilietais į Europos vyrų krepšinio čempionatą, strigo internetinė pardavimo sistema, be to, lietuviams paskutinėmis akimirkomis puolus į nuvažiuojantį elektroninio surašymo traukinį, ėmė trūkinėti ir šios sistemos darbas. Viena vertus, tai rodo, kad vis daugiau darbų patikima informacinėms technologijoms (IT) ir kad elektroninės paslaugos populiarėja. Tai gerai, nes padeda sutaupyti ir našiau dirbti. Pvz., Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) elektroniniu būdu užpildytą deklaraciją apdoroti kainuoja vidutiniškai 2 kartus pigiau nei popierinę. Kita vertus, nesklandumai kelia klausimą, ar, planuojant įvairias paslaugas, pasirenkami tinkami IT sprendimai joms įgyvendinti.

Lietuvoje vis dar įprasta praktika - investuoti į IT įrangą, užuot naudojusis duomenų centrų išteklių nuomos paslauga. Tai pateisinama, kai sistemų apkrova yra tolygi ir prognozuojama. Tačiau kai sistemą didelis srautas užklausų užplūsta tik retsykiais, kartą kitą per metus ar net mėnesį, investuoti į gerokai pajėgesnes sistemas - lėšų švaistymas, nes didesnę laiko dalį jų galimybės nebus naudojamos.

Kaip skelbiama, 2 mln. užklausų per pirmąją valandą sulaukusi bilietų prekybos sistema kito tokio piko turbūt sulauks tik Lietuvoje surengus pasaulio krepšinio čempionatą ar olimpines žaidynes. Bet nusispjauti į laikinai išaugančias apkrovas - irgi ne išeitis, nes tuomet dalis klientų negauna paslaugų. Neaptarnauti klientai - prarastos pajamos, nesutaupytos išlaidos ir, bene svarbiausia - nepatenkinti klientai, kritusi reputacija.

Vakaruose paslaugoms, kurių paklausa išauga tik kartais ir ją prognozuoti yra sudėtinga, naudojamasi duomenų centrų siūlomomis išteklių nuomos paslaugomis. Be tokių jų pranašumų kaip mažesnės priežiūros išlaidos, geresnė kaina, mažas investicijų poreikis, šiuo atveju svarbiausias - galimybė greitai, išaugus poreikiui, padidinti sistemai tvarkyti skiriamus išteklius.

Duomenų centrai tokią galimybę užtikrina, nes juose veikia daugybė serverių, virtualizacijos sprendimais sujungtų į savotiškus išteklių telkinius. „Atriekti" tam tikrą dalį išteklių visiškai paprasta, galima numatyti, kad tai vyktų net automatiškai, priklausomai nuo apkrovos. Srautui vėl nuslūgus, grįžtama prie įprasto darbo režimo. O paslaugų teikėjui tereikia sumokėti už faktiškai panaudotų išteklių kiekį.

Be sutrikimų veikianti elektroninio surašymo sistema padėtų sutaupyti biudžeto pinigų. Nesunku paskaičiuoti: surašymui skirta 30 mln. Lt - vidutiniškai 9 Lt kiekvienam gyventojui. Remiantis VMI deklaracijų pavyzdžiu, galima drąsiai teigti, kad elektroniniu būdu susirašęs gyventojas kainuoja bent 3-4 kartus mažiau nei įprastu būdu surašytas. Taigi kiekvienas papildomas elektroniniu būdu susirašiusiųjų procentas - tai 200-225 tūkst. Lt sutaupytų valstybės lėšų.

Tad protingai pasirinkus IT sprendimą galima ir sutaupyti, ir uždirbti, o svarbiausia - auginti žmonių pasitikėjimą efektyviomis ir naujoviškomis elektroninėmis paslaugomis.

Mindaugas Pranskevičius

UAB „Baltnetos komunikacijos" generalinis direktorius