Klientų aptarnavimas: 8 700 800 88

2011.10.03

IT išteklių nuoma klientams padeda taupyti

Marius JOKŪBAITIS

LR korespondentas 2011-10-03

Sėkmingai veikiančios bendrovės vis dažniau naudojasi sparčiai populiarėjančiomis debesų kompiuterijos paslaugomis. Pavyzdžiui, informacinių technologijų (IT) infrastruktūros išteklių nuoma. Įmonių atstovai teigia, kad taip verslas išsilaisvina nuo brangios ir greitai nusidėvinčios techninės įrangos poreikio ir papildomai sutaupo.Nors pasaulyje debesų kompiuterijos bumas kilo prieš kelerius metus, Lietuvoje tik dabar įvertinami tokios nuomos privalumai.

Verslo įmonės vis labiau įsidrąsina patikėti savo konfidencialius duomenis vadinamųjų debesų (IT išteklių) nuomotojams. Draudikai, kino teatrų atstovai, vežėjai jau skaičiuoja sutaupytas lėšas. Pirmosios kregždės pasirodė valstybinių įstaigų gretose.

Kartu su poreikiu šalyje daugėja ir tokias nuomos paslaugas siūlančių kompanijų. Apskaičiuota, kad perkeliant duomenis į debesų kompiuterijos platybes sutaupoma 20-60 proc. lėšų, skirtų IT priežiūrai.

Neperka naujų technologijų

„Debesų kompiuterijos paslaugos mus tenkina. Duomenų centre IT infrastruktūra yra labiau išplėtota ir apsaugota nuo elektros dingimo ar kitų dalykų.

Jei pirktume savo įrangą, būtume pernelyg prie jos prisirišę", - sakė bendrovės „Forum Cinemas" IT projektų vadovas Olegas Domanskis. Jis pažymėjo, kad, pavyzdžiui, nupirkus serverį, kol jis nenusidėvės ar nepradės strigti, tol jį reikės naudoti.

„O juk daug atsarginių dalių nelaikysi, jei sugedus prireiktų ką nors keisti", - samprotavo O.Domanskis.

Jau metus debesų kompiuterijos paslauga besinaudojanti keleivių vežėja įmonė „Kautra" irgi nebediegia naujos IT infrastruktūros.

„Turime ir savų serverių, tad galime palyginti kainas. Nuomos variantas yra patrauklesnis. Nupirkti savą IT infrastruktūrą gal ir atrodo pigiau, tačiau tik tol, kol viskas ima griūti", - pasakojo „Kautros" IT departamento vadovas Darius Pakusas.

Specialistas - per brangu

„Kautros" atstovas pasakojo, kad poreikis perkelti duomenis į debesų kompiuterijos paslaugas teikiančių įmonių tarnybines stotis atsirado plečiantis bendrovei.

„Daug analizavime, kokius sprendimus galime pasirinkti, kol apsistojome ties debesų kompiuterija.

Tikrai esame patenkinti ir ketiname ateityje dalį savo senesnės IT infrastruktūros taip pat kelti į „debesis", - kalbėjo D.Pakusas.

Vežėjai ryžosi šiam sprendimui ir dėl to, kad rinkoje sudėtinga rasti gerų IT specialistų. Dar sunkiau juos išlaikyti ir mokėti konkurencingą atlyginimą.

„Įmonei, kurios pagrindinė veiklos sritis nesusijusi su IT, dažnai tai yra per brangu. Patys nesugebėtume užtikrinti to, ką teikia išteklių nuomos sprendimus siūlančios įmonės", - sakė „Kautros" IT departamento vadovas.

Iš pradžių patyrė šoką

Nuomojiesi tiek, kiek reikia. Tokį debesų kompiuterijos privalumą įžvelgia draudimo bendrovės „BTA Insurance Company" filialo Lietuvoje informacinių technologijų skyriaus vadovas Mindaugas Vilčinskas.

„Jei patys pirktume serverius, užsidarytume rėmuose: arba mes visų pajėgumų nepanaudotume, arba turėtume pajėgumų mažiau nei reikia.

O gali būti, kad, prisipirkus serverių, po kokių metų tų pajėgumų apskritai nebereikės. Nuomotis išteklių galima tiek, kiek reikia", - pasakojo M.Vilčinskas.

Pasak jo, žvelgiant vien į kainą, pirkti naują įrangą arba ją nuomotis nėra didelio skirtumo.

„Tačiau jei patys turėtume pasistatyti reikalavimus atitinkantį duomenų centrą, reikėtų beprotiškai didelių investicijų. Juk patalpose turėtų būti specialios priešgaisrinės, antistatinės sistemos, atsarginiai elektros tiekimo šaltiniai. O dabar mums net nerūpi, kad koks nors serveris gali sugesti", - pasakojo M.Vilčinskas.

Pradėję dirbti su virtualiais ištekliais draudikai iš pradžių patyrė šoką.

„Nebuvo fizinių įrenginių, prie kurių galėtum prieiti ir paspausti „Reset", jei sistema įstrigtų. Tačiau dabar tai netgi geriau, nes prie virtualių išteklių galima prisijungti nuotoliniu būdu ir sistemas perkrauti kad ir iš namų", - daugelį privalumų įžvelgė „BTA Insurance Company" filialo atstovas.

Sutaupė biudžeto lėšų

Lietuvos valstybinės institucijos kol kas atsargiai žiūri į debesų kompiuteriją. Yra nuogąstaujančių, kad patikėti svarbius duomenis privačioms bendrovėms gali būti rizikinga. Tačiau jau atsiranda pavienių pavyzdžių.

Pavyzdžiui, ES paramą skirstanti Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) - pirmoji valstybinė įstaiga, nėrusi į debesų kompiuterijos erdves.

„Naudojimasis debesų kompiuterijos paslauga leido agentūrai sutaupyti biudžeto lėšų", - teigė LVPA komunikacijos skyriaus specialistė Lina Gorbačiovienė. LVPA į duomenų centrą perkėlė pagrindinius IT infrastruktūros komponentus.

Agentūra perka centralizuotas vartotojų autentifikavimo ir duomenų saugojimo, elektroninio pašto ir duomenų serverio paslaugas. Pagalbines IT infrastruktūros tarnybos paslaugas valstybinė agentūra taip pat perka debesų kompiuterijos principu. Bendra projekto vertė siekia daugiau kaip 100 tūkst. litų.

Patikėjo profesionalams

Išteklių nuomos paslaugomis dar tik kelias savaites naudojasi ir eksportą skatinanti valstybinė įstaiga „Versli Lietuva". „Paslaugas teikę specialistai mumis rūpinosi, patys domėjosi, kaip mums sekasi, siūlė įvairius variantus, kaip vienus ar kitus dalykus padaryti geriau. Todėl visas duomenų ir infrastruktūros perkėlimas įvyko sklandžiai", - teigė įstaigos vadovas Paulius Lukauskas.

„Versli Lietuva" nusprendė nuomotis ir IT infrastruktūros bei priežiūros paslaugas.

„Manome, kad specializuotas paslaugas geriau ir efektyviau atliks profesionalai, o mes galėsime susitelkti į savo darbą - verslumo ir eksporto skatinimą", - svarstė P.Lukauskas.

Pasižymėjo surašymo metu

Pasak „Teo LT" generalinio direktoriaus pavaduotojo Dariaus Didžgalvio, kol kas bene didžiausias tiek šios įmonių grupės, tiek Lietuvos istorijoje debesų kompiuterijos projektas buvo šių metų pradžioje vykęs elektroninis Lietuvos gyventojų surašymas.

„Tai buvo vienas pirmųjų atvejų mūsų šalyje, kai viešosios paslaugos gyventojams buvo teikiamos naudojantis virtualiųjų išteklių galimybėmis.

Jų išskirtinė savybė yra tai, kad nelauktai išaugus vienu metu informacine sistema besinaudojančių klientų gretoms galima neribotai didinti būtinus technologinius pajėgumus", - aiškino D.Didžgalvis.

Pasak jo, elektroninio gyventojų surašymo projektas gali tapti įrodymu, kad debesų kompiuterijos paslaugos - itin naudingos. Todėl ateityje jomis turėtų imti daug plačiau naudotis tiek verslo įmonės, tiek valstybės institucijos.

Saugumą užtikrina nuolat

Debesų kompiuterijos paslaugas teikiančios bendrovės teigia užtikrinančios duomenų saugumą. Tačiau šia paslauga kol kas dar nesinaudojama masiškai.

Kaip pažymėjo duomenų perdavimo paslaugas teikiančios įmonės „Baltnetos komunikacijos" generalinis direktorius Mindaugas Pranskevičius, IT infrastruktūros išteklių nuoma padeda verslui atsisakyti investicijų į savos infrastruktūros įsigijimą, išlaidų jai išlaikyti ir prižiūrėti.

„Infrastruktūros saugumas užtikrinamas 24 valandas per parą, nuolat yra daromos atsarginės visų duomenų kopijos.

Klientai gali būti tikri, kad duomenys bus apsaugoti, nepaisant išorinių veiksnių, tokių kaip elektros tiekimo sutrikimai, stichinės nelaimės arba kita", - patikino M.Pranskevičius.

Ateityje laukia šuolis

Ištekliai, reikalingi verslo operacijoms vykdyti (pavyzdžiui., serveriai, duomenų saugyklos, tinklo komponentai), teikiami kaip virtualiai (internetu) pasiekiama paslauga.

Ši paslauga leidžia įmonei nuomotis tiek išteklių, kiek prireikia ir kada prireikia. Tai - pati akivaizdžiausia debesų kompiuterijos paslaugų forma.

„Taip įmonės sumažina išlaidas personalui ir įrangai, o pinigus leidžia tik tada, kai prireikia", - sakė „Baltnetos komunikacijų" vadovas.

ES jau kilo teisinė sumaištis

Briuselio įstatymų leidėjai skėsčioja rankomis: teisės aktai nebespėja paskui IT plėtrą. Ypač debesų kompiuterijos atveju.

Didžiausia kebeknė - kam priklauso duomenys? Jei bendrovė juos apdoroja, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, laiko Airijoje esančiame serveryje, o siuntinėja per Prancūziją, lieka neaišku, kurios šalies įstatymais reikėtų vadovautis kilus teisiniam ginčui.

Maža to: kai kurie debesų kompiuterijos paslaugų teikėjai vietą, kurioje saugomi klientų duomenys, laiko komercine paslaptimi.

Tiesa, dėl svarbių valstybinių duomenų kiekviena šalis gali spręsti kaip norinti. Antai Vokietijoje vietos valdžios institucijoms rekomenduojama saugoti juos savo teritorijoje. Pagal JAV įstatymus, nedidelės rizikos duomenys gali būti laikomi užsienyje, tačiau vidutinės ir didelės - tik Jungtinėse Valstijose.

Tačiau priversti taip elgtis verslo įmones neįmanoma. Net ir Briuselio pareigūnai supranta, kad nerealu reikalauti perkelti duomenis iš Indijoje esančio skambučių centro į ES.

Vis dėlto tikimasi, kad jau kitais metais Europos Komisija pasiūlys ES debesų kompiuterijos strategiją.

Viskas pasiekiama internetu

Debesų kompiuterija (angl. „cloud computing") vadinama infrastruktūros, programinės įrangos, duomenų ar programų pasiūla. Skirtingai nei įprastai, ji visa yra ne vartotojo kompiuteryje ar patalpose, o tam tikrose tarnybinėse stotyse ir yra pasiekiama internetu.

Vartotojas iš esmės gali turėti prieigą prie didžiulio informacijos srauto iš bet kokio įrenginio, kuris prijungtas prie interneto.

Kai kuriais atvejais klientas iš esmės gali net nenutuokti, kokiuose kompiuteriuose ar tarnybinėse stotyse ir net kokiose pasaulio valstybėse laikomi jam priklausantys duomenys. Tiesa, taip dažniausiai būna su privačiais asmenimis, besinaudojančiais debesų kompiuterijos ištekliais.

Antai „Apple" jau senokai siūlo naudotis „iCloude" paslaugomis. Skelbiama, kad tokiu atveju, pavyzdžiui, „iPhone" savininkui pametus patį aparatą, nedings jame įrašyti duomenys, nes jie bus nukopijuoti kompanijos serveriuose.

Susikaupusiems savo klientų duomenims „Apple" koncernas jau ruošia vietą: Šiaurės Karolinoje statomas milžiniškas kompiuterijos centras, kuris veikiausiai kainuos net milijardą JAV dolerių.

Neatsilieka ir kiti IT pasaulio milžinai: antai IBM į debesų kompiuterijos paslaugas ketina investuoti net 2,5 mlrd. dolerių, tačiau planuoja, kad jau 2015-aisiais šis verslas duos mažiausiai 7,5 mlrd. dolerių pajamų.

Manoma, kad 2014-aisiais pasaulio debesų kompiuterijos rinka bus verta 40 mlrd. eurų, o jos pelnas per metus sieks 9,5 mlrd. eurų.